Aplankyti Veneciją karštą rūgpjūčio šeštadienį, yra nemažas iššūkis … Svilininatis karštis, ilgos laisvo parkingo paieškos, daugybė besistumdančių ir su selfio lazdomis mosuojančių turistų privertė trumpinti pasivaikščiojimų laiką iki minimumo.
Taigi, kaip rašiau ankstesniame pasakojime, ilgai dvejojome, ar verta užsukti į Veneciją, kai orų prognozės žada apie +35 laipsnius, be to turėtume nedaug laiko miesto apžiūrai, tik porą valandų, vistik nusprendžiame užsukti – juk visiškai pakeliui į Kroatiją.
Juk aplankyti ši unikalų miestą yra kiekvieno svajonė. Nors trumpam. Iš anksto susiplanavome, kad mūsų greitam apsilankymui užteks pamatyti vieną įžymiausių Rialto tiltą ir įžymiausią aikštę San Marko. Visą kitą paliksime kitam kartui.
Venecija nuo žemyno nutolusi apie keturis kilometrus, į ją veda vienintelis kelias Via Liberta tiltas.
Tiek žemyninėje dalyje, tiek pervažiavus Via Libertą, yra daugybė parkingų. Žinoma, kuo jie arčiau, tuo brangesni. Palikus žemyninėje dalyje, patekti į Veneciją galima autobusu, tai kainuotu apie 1,5 eur žmogui. Bet dėl laiko stokos važiuojame kuo arčiau centro.
Ant vandens pastatytame mieste iki šių dienų pagrindinė susisiekimo priemonė – vandens transportas. Automobiliai čia neįleidžiami. Laisvą vietą parkinge randame ne iš karto – daug kur jau degė raudonos šviesoforo lempos, kad užimta.. Susimokėti reikia išvažiuojant. Šalia parkingo randame vandens autobusų “vaporetto“ stotelę, šalia esančioje kasoje įsigijame bilietus 1,5 valandai po 7 eur. Vaikui nuo 5 metų irgi reikia..
Vandens autobusų maršrutai čia. Išsamus aprašymas čia.
Lipame į autobusą Nr. 2, kuris Didžiuoju kanalu (Canal Grande) plaukia iki San Marko aikštės. Plaukdami pakeliui grožimės vaizdais, kanalais, gondolomis, sena architektūra. Nusprendžiame, kad pakeliui išlipsi prie Rialto tilto, o iki aikštės nueisime pėsčiomis.
Būnant Venecijoje, praplaukti Didžiuoju kanalu yra būtina! Šis nuostabus vandens „greitkelis“ vingiuojantis apie 4 km per visą miestą, yra patogiausias būdas apžiūrėti įspūdingą Venecijos architektūrą.
Perplaukti Didijį kanalą trunka pusę valandos ir sakoma, jog tai vienos įspūdingiausių trisdešimt minučių, kurias jums gyvenime teks patirti. pro akis slenkantys vaizdai atrodo tokie nerealūs ir fantastiški, kaip iš kito pasaulio.
Dėl laiko stokos ir nemažos kainos praleidžiame galimybę pasiplaukioti gondolomis, paliekame tai kitam kartui 🙂
Taigi išlipame stotelėje ties labiausiai iš visų išsiskiriančiu Rialto tiltu (Ponte Rialto).
Jis gana platus, ant jo daugybė suvenyrų parduotuvėlių ir daugybė turistų, juk vaizdas į Didįjį kanalą nuo šio tilto labai geras! Suvenyrų gausa susuka galvą, kaukių yra visokių – ir brangių rankų darbo, ir pigių kiniečių gamybos.
Pasigrožėję vaizdais ir prasibrovę pro turistų minią, einame link San Marko (Piazza San Marco) aikštės, pačios žymiausios ir gražiausios Venecijoje.
San Marko arba Švento Morkaus Aikštė- pati gražiausia ir brangiausia vieta Italijoje. Senovėje čia rinkosi turtingi aristokratai gerti egzotiško “jaunystės eliksyro“. Taip buvo vadinama kava.
Venecija klaidus miestas, gatvelės primena labirintus. Bet kokia maloni atgaiva praeiti jomis ir pasinaudoti pavėsiu.
San Marko aikštė yra vienas lankomiausių objektų venecijoje, dėl to pilna nuorodų, tad pakeliui grožėdamiesi per 15 minučių nukulniuojame iki jos.
Basilica San Marco – tai didinga Venecijos katedra, esanti San Marko aikštėje. Šios didžiulės bažnyčios struktūra atitinka kryžiaus formą. Fasadas, kupolai ir sienos gausiai išpuošti mozaikomis
Netoli aikštės randame vandens autobusų stotelę ir skubame įlipti į autobusą, kol nepraėjo 1,5 valandos limitas , kitaip reikėtų pirkti papildomus bilietus arba taupymo sumetimais kulniuoti pėsčiomis. o to tokiame karštyje visai nesinori… Spėjame, vėl lipame į Numerį 2. Vėl grožimės Didžiuoju kanalu, kol atplaukiame iki mūsų stotelės šalia parkingo.
Išvažiuodami iš Venecijos, pasižadame dar čia sugrįžti – taip norėtųsi paklaidžioti siauromis gatvelėmis ir užkaboriais neskubant ir ne tokiu karštu oru:)
Toliau mūsų planuose – kelionė į Istrijos pusiasalį Kroatijoje, kur esame užsisakę nakvynę keliom dienom nedideliame miestelyje Banjole, netoli nacionalinio gamtos parko Kamenjak ir nuostabaus miesto Pula. Apie tai sekančiuose įrašuose 🙂 .
Dairomės aplink 